Betainas (BEET-uh-een, bē'tə-ēn', -ĭn) chemijoje yra bet koks neutralus cheminis junginys su teigiamai įkrauta katijonine funkcine grupe, tokia kaip ketvirtinis amonio arba fosfonio katijonas (paprastai: onio jonai), kuris neturi vandenilio atomas ir su neigiamai įkrauta funkcine grupe, pavyzdžiui, karboksilato grupe, kuri negali būti greta katijoninės vietos. Taigi betainas gali būti specifinis cviteriono tipas. Istoriškai šis terminas buvo skirtas tik trimetilglicinui. Jis taip pat naudojamas kaip vaistas. Biologinėse sistemose daugelis natūraliai susidarančių betainų yra organiniai osmolitai – medžiagos, kurias sintetina arba paima iš aplinkos ląstelės, apsaugančios nuo osmosinio streso, sausros, didelio druskingumo ar aukštos temperatūros. Betainų kaupimasis ląstelėse, netrukdantis fermentų funkcijai, baltymų struktūrai ir membranos vientisumui, leidžia sulaikyti vandenį ląstelėse ir taip apsaugoti nuo dehidratacijos. Jis taip pat yra metilo donoras, kurio reikšmė biologijoje vis labiau pripažįstama. Betainas yra stipriai higroskopiškas alkaloidas, todėl gamybos procese jis dažnai apdorojamas lipnumą mažinančia medžiaga. Jo molekulinė struktūra ir panaudojimo efektas labai nesiskiria nuo natūralaus betaino ir priklauso natūralių cheminės sintezės medžiagų ekvivalentui. Betainas yra labai efektyvus metilo donoras, galintis pakeisti metioniną ir choliną. Pakeiskite metioniną, kad pagerintumėte gamybos efektyvumą ir sumažintumėte pašarų sąnaudas.
