Pieno erškėtrožių ekstraktas – silimarinas

Silybummarianum turi ir kitų bendrų pavadinimų, tokių kaip cardus marianus, erškėtis, palaimintasis erškėtis, marijoninis erškėtis, erškėtis, Šv. Marijos erškėtis, Viduržemio jūros erškėtis, margasis erškėtis ir erškėtis. Ši rūšis yra vienmetis daugiametis As teraceae šeimos augalas. Šis gana tipiškas erškėtis turi nuo raudonos iki violetinės spalvos žiedus ir blizgančius šviesiai žalius lapus su baltomis gyslomis. Iš pradžių jis buvo kilęs iš Pietų Europos iki Azijos, o dabar randamas visame pasaulyje. Vaistinės augalo dalys yra prinokusios sėklos.

Taip pat žinoma, kad pieno erškėčiai buvo naudojami kaip maistas. Maždaug XVI amžiuje pieno usnis išpopuliarėjo ir buvo valgomos beveik visos jo dalys. Šaknis galima valgyti žalias arba virtas ir apteptas sviestu arba išvirtas ir skrudintas. Jaunus ūglius pavasarį galima nupjauti iki šaknų ir išvirti bei patepti sviestu. Spygliuotas šepetėlis ant žiedo galvutės buvo valgomas seniau kaip rutulinis artišokas, o stiebus (nulupus) galima mirkyti per naktį, kad neliktų kartumo, ir tada troškinti. Lapus galima nupjauti nuo spygliuočių ir išvirti bei pagaminti špinatų pakaitalą arba dėti žalius į salotas.